Kas prižiūri prieinamumo reikalavimus ir kokia atsakomybė

Paskelbta 2026-10-26

El. prekybos paslaugų prieinamumą Lietuvoje prižiūri Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT). Paaiškiname, kaip vyksta priežiūra, kas gali pateikti skundą, kokia atsakomybė numatyta įstatyme ir ką daryti, jei gavote tarnybos reikalavimą.

VVTAT vaidmuo

Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymo Nr. XIV-1633 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad VVTAT vykdo rinkos priežiūrą banko paslaugų vartotojams, elektroninių knygų ir elektroninės prekybos paslaugų atžvilgiu. Kitas sritis prižiūri kitos institucijos, pavyzdžiui, keleivių vežimo paslaugų svetaines – Lietuvos transporto saugos administracija.

Priežiūra nėra vien baudos. Pagal tą patį straipsnį rinkos priežiūros institucijos verslui teikia metodinę pagalbą (rekomendacines konsultacijas), rengia gaires ir kitas priemones, o pagal 3 dalį – nagrinėja skundus dėl neatitikties prieinamumo reikalavimams. VVTAT taip pat yra patvirtinusi kontrolinius klausimynus, tarp jų ir elektroninės prekybos paslaugų prieinamumo tikrinimo klausimyną. Juo verslas gali pats įsivertinti, į ką bus žiūrima tikrinant.

Kaip vykdoma priežiūra

Pagal įstatymo 26 straipsnio 2 dalį pažeidimo nagrinėjimo procedūra pradedama gavus skundą arba pačios institucijos iniciatyva, jeigu ji turi pakankamai duomenų apie galimą pažeidimą. Skundą gali pateikti vartotojas, galutinis naudotojas, valstybės ar savivaldybės institucija, vartotojų asociacija ar kitas suinteresuotas asmuo. VVTAT svetainėje skundą galima pateikti elektroniniu būdu.

Atlikdama priežiūrą, tarnyba pagal 21 straipsnį turi teisę tikrinti, ar laikomasi reikalavimų, gauti reikalingą informaciją ir dokumentus, reikalauti paaiškinimų žodžiu ar raštu, o nustačiusi pažeidimą – motyvuotu pranešimu įspėti verslą ir įpareigoti jį per protingą terminą pažeidimą pašalinti. Kartu tarnyba privalo skatinti savanoriškus veiksmus ir taikyti tik pažeidimo rimtumą atitinkančias priemones.

Jeigu nustatoma, kad paslauga neatitinka reikalavimų, pagal 20 straipsnio 2 dalį institucija nurodo per pagrįstą, ne trumpesnį kaip 3 darbo dienų laikotarpį imtis veiksmų atitikčiai užtikrinti. Jei per tą laiką atitiktis neužtikrinama, institucija nurodo paslaugos nebeteikti.

Kokia atsakomybė numatyta

Įstatymo 23 straipsnyje nustatytos tokios baudos:

už prieinamumo reikalavimų neatitinkančios paslaugos teikimą – nuo 500 iki 2 500 eurų;
jei paslauga toliau teikiama, nors institucija yra nurodžiusi jos nebeteikti, – nuo 1 000 iki 6 500 eurų;
jei neatitinkantys gaminiai ar paslaugos padarė žalos vartotojo sveikatai, – nuo 2 500 iki 15 000 eurų.

Bauda skaičiuojama nuo mažiausios ir didžiausios sumos vidurkio, o atsižvelgiant į lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes ji mažinama arba didinama (23 straipsnio 4 dalis, 24 straipsnis). Lengvinančia aplinkybe laikoma, pavyzdžiui, tai, kad pažeidėjas savo noru užkirto kelią žalingoms pasekmėms, o sunkinančia – pakartotinis pažeidimas per metus arba trukdymas atlikti tyrimą. Baudą galima skirti ne vėliau kaip per 5 metus (25 straipsnis). Svarbu ir tai, kad baudos skyrimas neatleidžia nuo pareigos atlyginti vartotojams padarytą žalą ir nebeteikti reikalavimų neatitinkančios paslaugos, kol bus užtikrinta atitiktis (23 straipsnio 5 dalis).

Institucijos nutarimus dėl baudų galima apskųsti per vieną mėnesį nuo jų įteikimo (27 straipsnis).

Ką daryti gavus reikalavimą

Nedelskite ir pasižymėkite terminą. Gavę motyvuotą prašymą, paslaugų teikėjai per institucijos nurodytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 3 darbo dienos, raštu pateikia informaciją ir dokumentus, reikalingus atitikčiai įrodyti (13 straipsnio 6 dalis).
Bendradarbiaukite. Įstatymas tiesiogiai įpareigoja bendradarbiauti su institucija dėl veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti atitiktį.
Ištaisykite tai, ką galite, ir aprašykite. Jei paslauga neatitinka reikalavimų, paslaugų teikėjas privalo imtis būtinų priemonių, o sužinojęs apie neatitiktį – ne vėliau kaip per 5 darbo dienas informuoti rinkos priežiūros instituciją (13 straipsnio 5 dalis). Pateikite planą: kas taisoma ir iki kada.
Jei remiatės neproporcinga našta, turėkite įvertinimą. Pagal 14 straipsnį reikalavimai taikomi tik tiek, kiek jie nereikalauja esminio paslaugos pakeitimo ir nesukelia neproporcingos naštos. Toks įvertinimas turi būti dokumentuotas ir saugomas 5 metus po to, kai paslauga suteikta paskutinį kartą, o institucijos prašymu pateiktas raštu.
Naudokitės savo teisėmis. Turite teisę susipažinti su surinkta medžiaga ir pateikti paaiškinimus (21 straipsnio 3 dalis, 26 straipsnio 6 dalis). Sudėtingesniais atvejais kreipkitės į teisininką.

Kaip pasiruošti prieinamumo pareiškimui

Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad paslaugos teikėjas bendrajame paslaugos teikimo sąlygų apraše arba lygiaverčiame dokumente pateiktų informaciją, kaip paslauga atitinka jai taikytinus prieinamumo reikalavimus. Praktikoje toks dokumentas dažnai vadinamas prieinamumo pareiškimu. Įstatyme nurodyta, kad jame:

aprašomi taikytini prieinamumo reikalavimai;
paaiškinama, kaip paslauga juos atitinka ir kaip atitiktis užtikrinama bei stebima;
jei svarbu vertinimui, aprašomas paslaugos projektas ir veikimas.

Ši informacija turi būti skelbiama viešai, prašymu pateikiama raštu ir žodžiu, taip pat asmenims su negalia prieinamu būdu, ir saugoma tol, kol paslauga teikiama.

Praktinis patarimas: skirkite pareiškimui atskirą puslapį, pavyzdžiui, „Prieinamumas“, ir pateikite nuorodą į jį svetainės poraštėje. Įstatymas konkretaus pavadinimo ar vietos nenurodo, tačiau taip informaciją lengva rasti. Būkite sąžiningi: jei žinote apie dar neištaisytas problemas, nurodykite jas ir taisymo terminus, taip pat būdą, kaip pirkėjas gali pranešti apie kliūtį ir gauti pagalbą.

Šis straipsnis yra bendro pobūdžio informacija ir nėra teisinė konsultacija. Ar reikalavimai taikomi jūsų verslui, rekomenduojame pasitarti su teisininku arba VVTAT.

Šaltiniai

Šaltiniai peržiūrėti 2026-10-26. Teisės aktai keičiasi, todėl visada tikrinkite galiojančią redakciją.